REFLEXÃO-III DOMINGO-TEMPO PÁSCOA

Partilha
    
 
   

REFLEXÃO III DOMINGO TEMPO PÁSCOA

Tinan B – 14 de abril de 2024

I Leitura: Act 3,13-15.17-19

Salmo: 4

II Leitura: 1 Jo 2,1-5a

Evangelho: Lc 24,35-48

Lia-menon inan husi liturgia Lia-fuan sira tempo Páscoa nian mak: “Jesus Cristo be Moris-hi’as ona mak CENTRO husi comunidade cristã eh fiar na’in nia moris”. Iha domingo kotuk ita rona katak: “Wainhira loron monu daudun, iha loron dahuluk semana nian, wainhira escolante sira libur malu hamutuk, odamatan sira sira uma nian taka metin hela, tanba ta’uk judeu sira, Jesus to’o mai, mai tan IHA SIRA LEET hodi dehan ba sira: ‘Dame horik ho imi ba’ (cf. Jo 20,19). Lia-foun Di’ak, Jesus Cristo nia Moris-hi’as ne’e duni mak transforma escolante no fiar-na’in dahuluk sira (a comunidade da Igreja primitiva) nia moris. Halo escolante sira laran metin fali ba Jesus Cristo nia Lia-fuan sira no brani acolhe eh simu hodi hala’o fali sira nia vocação nu’udar “sasin-na’in sira Cristo nia Moris-Hi’as nian”. Ba comunidade fiar-na’in dahuluk sira, simu no hetan roman husi escolante sira nia sasin kona ba Cristo Ressuscitado, hodi sai liu tan ba malu nu’udar maun ho alin (cf. Ac 4,32-35).

Liturgia liafuan domingo ne’e nian hatutan eh continua catequese nebé hahú ona iha domingo kotuk, hodi afirma fali kona ba essência husi missão Comunidade fiar-na’in sira nian: haklaken Cristo be moris-hi’as ona ho liafuan, fo sasin ho hahalok domin maun-alin nian no banati tuir Cristo nia exemplo hodi, fo moris foun liu husi batismo ba ema hirak nebe converte-an ba lia-menon Páscoa nian. Iha domingo ida ne’e, reflete kona ba questões eh temática importante balu no iha tempo nebe hanesan hatán ba lia-mahusuk sira tuir mai ne’e: oinsa ita bele halo experiência hasoru-malu nian ho Jesus Cristo ressuscitado? Oinsa ita bele haklaken ba mundo katak Jesus Moris no Nia oferece mai ita salvação?

Iha leitura dahuluk (Act 3,13-15.17-19), apresenta mai ita kona ba centro husi conteúdo haklaken eh kerygma nian, “SE LÓS MAK JESUS DE NAZARÉ no SAIDA LOS MAK JESUS DE NAZARÉ HALO ONA? Nia mak, Ida nebe, maske Israelita sira la simu Nia hodi oho Nia, Jesus Crsito ne’e duni mak Atan be Maromak hahí, Ida be Santo no Justo. Autor moris nian. Iha sasin Apóstolo Pedro no João nian nebe hamriik iha “Porta Formosa” (Pórtico de Salomão) hodi haklaken ba Kreda dahuluk be hahú moris daudaun, dehan: “O Deus de Abraão, de Isaac e de Jacob, o Deus de nossos pais, glorificou o seu Servo Jesus, que vós entregastes e negastes na presença de Pilatos, estando ele resolvido a soltá-l’O. Negaste o Santo e o Justo e pedistes a libertação dum assassino; matastes o autor da vida, mas Deus ressuscitou-O dos mortos…” (Act 3,13-15). Ba Israelita oan sira, Pedro haklaken katak, maske sira la simu Jesus hodi lori Nia ba Mate, Maromak nia domin no misericórdia boot nafatin. Projecto salvação nian nakloke nafatin, sarak sira hakarak HAKRIBI SALAN HODI FIAR EVANGELHO. Livro Haktuir Apóstolo sira nia Hahalok fo tada mai ita katak, continuação husi acção redentora Jesus Cristo nian, realiza la’os de’it ho pregação (haklaken Lia-Foun Di’ak), maibé mos ho Apóstolo sira nia hahalok moris (fo sasin), katak buat hotu nebe sira halo, to’o sira brani fo an tomak ba mate ne’e, tanba “kbiit no ordem Jesus Cristo Moris-hi’as nian”. Apóstolo sira fo an tomak, la’os atu buka di’ak ba sira nia an rasik, maibé atu hatutan missão eh projecto salvífico Jesus Cristo nian ba ema hotu nia di’ak no salvação. Buat hotu nu’udar continuação missão Jesus Cristo nian. Ida ne’e mak fundamento missão Kreda nian, katak, haklaken de’it ho lia fuan, maibé la moris ka la fo an tomak ba Evangelho liu husi hahalok, Kreda la hatudu coerência nu’udar sasin-na’in Cristo Moris-hi’as nian. Nune’e, Kreda mos, iha nia carácter nudar Una, Santa, Católica no APOSTÓLICA, tengki hatutan ho didiak no fiel, buat nebe Apóstolo sira haklaken ona ne’e.

Leitura daruak, koalia kona ba identidade Cristã. Ema Cristão mak, ema hirak nebe simu lia bolu ba santidade hodi moris hadook-an husi salan. Iha lia fuan murak Apóstolo João nian ba nia comunidade, hatudu dalan oinsa fiar-na’in sira bele hadók-an husi pecado eh sala hodi moris iha graça salvação nebé Jesus Cristo haraik ona. Escolante foun Jesus nian eh ema cristão mak ema hirak be Maromak bolu ba SANTIDADE, katak moris hodi fila kotuk eh la fo an ba hahalok sala nian (renúncia do pecado): moris hodi buka di’ak ba an rasik de’it (egoísmo no individualismo), injustiça, maldade (hahalok nakukun nian), autossuficiência. São João afirma katak, loos duni, sala hola parte iha ita ema nia natureza, tan ne’e ema tengki hatene reconhece-an nudar maksalak, maibé husi Jesus Cristo nia mate, ita hetan ona kbiit atu sai santo: “Ele é a vítima de propiciação pelos nossos pecados, e não só pelos nossos, mas também pelos do mundo inteiro” (1Jo 2,2). Jesus Cristo sai ona nudar Advogado (husi lian grego parakletos, katak, Ida nebe consola no conforta, ida nebe fo aten brani no fo ksolok, ida nebe harohan fo tulun nudar defensor). Nune’e, maske fiar nain ida ema sala na’in, maibé nia la la’o mesak, tanba Jesus Cristo Moris-hi’as, horik iha sira le’et no la’o hamutuk ho sira. Tuir mai, São João mos koalia kona ba temática “hatene Jesus Cristo” (1Jo 2,3-5a). Iha linguagem bíblica, “hatene Maromak” la’os conhecimento ida teórico ka abstracto, maibe moris iha comunhão íntima ho Maromak, moris iha Maromak nia domin, laran-di’ak no misericórdia rohan laek. Nune’e, maske ita domina teologia, domina Sagrada Escritura, maibé ita la moris iha “estado de graça”, ita hanesan ema bosok-ten.

Iha Evangelho, liu husi catequese evangelista Lucas nian, haklaken katak, Cristo nia Moris-hi’as ne’e é um facto real. Escolante sira koko rasik ho sira nia experiência. Maske nune’e, “dalan fiar nian la’os dalan ida nebe tengki hatudu ho evidências tuir categoria ema nian, katak prova sira be ita liman fuan bele toca, ka tengki hatúr iha demonstrações científicas, maibé, dalan fiar nian mak dalan nebe ita tengki simu ho fuan-laran, hateke no descobre ho matan fiar nian Maromak nia domin sasukat laek ba ita ema iha Nia Oan Mane Jesus Cristo. Dalan ida ne’e duni mak discípulo sira Emaus nian koko hodi conta eh haklaken fali ba Jesus nia escolante sira seluk. Dalan ida ne’e duni mak Jesus Cristo Moris-hi’as husu ba nia escolante sira.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!